Someday

Jis grįžo iš darbo. Lauke buvo tamsu. Kartą jis mėgo tamsą ir naktį, bet po to, kai sutiko ją, viskas pasikeitė. Jis pasikeitė. Liko vos keli žingsniai, ir jis jau buvo beveik prie savo mašinos. Kiekvieną kartą, kai įsėdo į savo automobilį, jis prisimindavo tą kelionę prie ežero su ja. Tai buvo gera diena, galbūt geriausia diena jo gyvenime. Įkišo raktelį į užvedimo spynelę, paspaudė dujų pedalą ir galiausiai parvažiavo namo. Dar viena diena praėjo be jos. Jis vairavo automobilį į priekį. Kelias buvo beveik nematomas, ir jis nesijautė gerai. Jis norėjo miegoti. Jo akys nevalingai užsimerkė. Jis manė, kad būtų buvę geriau išsikviesti taksi. Staiga, guzas! Tada pasigirsta dūžtančio stiklo garsas. Jis buvo prispaustas, negalėjo pajudėti. Jis pajuto, kaip gyvenimas slysta nuo jo. Tačiau kažkodėl atrodė, kad tai dar ne pabaiga.